Drėgmė

Išorinių bauroc sienų džiūvimas

Pav. 1 Išorinių AEROC sienų džiūvimas

A – išorinė siena iš akytojo betono be apdailos (Vokietijos duomenys)
B – išorinė siena iš bauroc ECOTERM+ 375 blokelių, apdaila – polimerinis tinkas Maxit Serpo. Talino aukštosios technikos mokyklos atliktų bandymų rezultatai.

Sienos iš bauroc blokelių, kaip ir sienos iš keramzitinio betono ar betono blokelių, sulaiko technologinę drėgmę. Statybų metu blokelių drėgmė gali padidėti, veikiant atmosferos drėgmei ir vandeniui, esančiam klijuose, ir gali sudaryti iki 40% svorio.

Drėgnos sienos šilumos izoliacijos savybės gerokai prastesnės nei sausos. Todėl svarbu žinoti, per kiek laiko išdžiūsta išorinė siena ir kiek šilumos nuostoliai pirmuoju šildymo laikotarpiu yra didesni už nuostolius jai išdžiūvus.
Matavimų, atliktų bendradarbiaujant su Talino aukštąja technikos mokykla, rezultatai parodė, kad viensluoksnės išorinės sienos iš 375 mm storio bauroc ECOTERM+ blokelių su 5 mm storio polimerinio tinko Maxit Serpo apdaila (garų pralaidumo koeficientas μ=21,0) stabili drėgmė po pirmojo šildymo sezono siekė 5%.
Palyginimui: remiantis literatūriniais duomenimis, sienos iš akyto betono be apdailos stabili drėgmė siekia 4% jau po pirmojo šildymo sezono!
Kaip matyti paveikslėlyje, iš pradžių išorinė siena džiūsta greitai ir iki šildymo sezono pradžios jos drėgmė jau siekia 10 – 15%. Tokia drėgmė nedaro žymios įtakos būsto šilumos praradimui. Todėl daugelis klientų, pasistačiusių namus iš bauroc ECOTERM+ blokelių, buvo maloniai nustebinti, kad jau pirmąjį šildymo sezoną būstas buvo labai šiltas.
Išorinės sienos bauroc džiūsta ne ilgiau nei sienos, pastatytos iš kitų medžiagų (keramzitinis betonas + apšiltinimas, medis, keramika ir pan.), ir priklausomai nuo pasirinktos išorinės apdailos garų pralaidumo stabili 4 – 5 % drėgmė pasiekiama jau po pirmo arba antro šildymo sezono.

Pav. 2 Įvairių medžiagų sorbcinė drėgmė

Kai kurios įmonės savo reklaminėje medžiagoje lygina įvairių medžiagų sorbcinės drėgmės kreives be papildomų komentarų, dėl ko galima padaryti klaidingas išvadas apie tai, kad akytojo betono eksploatacinė, t.y. nuolatinė, drėgmė yra didelė.
Sorbcinė drėgmė – tai drėgmės kiekis, kurį medžiaga priima (absorbuoja) iš oro drėgmės. Laboratorinėmis sąlygomis ji matuojama, esant stabiliai santykinei oro drėgmei.
Įprastai santykinė oro drėgmė gyvenamosiose patalpose, priklausomai nuo metų laiko, jeigu nenaudojama jokia speciali norminės drėgmės palaikymo įranga, siekia nuo 25% iki 50%, pirtyse ir dušuose – iki 97%.
Kaip matyti 2 paveikslėlyje, jei santykinė oro drėgmė yra iki 50%, akytojo, keramzitinio betono ir keraminių plytų sorbcinės drėgmės skirtumas yra 2 – 3%, kas praktiškai nedaro jokios įtakos sienų konstrukcijų šilumos izoliacijos savybėms.
Tuo atveju, jeigu akytas betonas, įskaitant akytąjį betoną bauroc, naudojamas drėgnose patalpose, kuriose santykinė drėgmė yra iki 97% (dušai, pirtys, kai kurie gamybiniai pastatai), vidinius sienų paviršius būtina apdoroti drėgmei atspariomis priemonėmis.

Pav. 3 Stabili sienos drėgmė priklausomai nuo santykinės patalpų oro drėgmės

Šaltinis: Porenbeton Handbuch, Wisbaden 2002

Sienų džiūvimo greitis ir tolygi drėgmė priklauso tiek nuo išorės, tiek nuo vidaus oro temperatūros ir santykinės drėgmės.
Išorinės sienos džiūvimo procesas vyksta tiek šildymo sezono laikotarpiu, tiek vasarą. Tačiau drėgmės judėjimo sienoje kryptis žiemą ir vasarą skiriasi. Žiemą drėgmė juda iš patalpos vidaus į išorę, vasarą – atvirkščiai. Išorinė siena džiūsta, judant vandens ir oro molekulėms. Pagal fizikos dėsnius molekulės juda iš ten, kur yra didesnė jų koncentracija, į ten, kur koncentracija mažesnė. Tai ir yra skirtingos džiūvimo krypties žiemą ir vasarą priežastis. Praktiškai tai reiškia, kad tolygi drėgmė sienoje palaikoma po to, kai jos drėgmė statybų metu sumažinama iki sorbcinės drėgmės lygio, patalpoje esant atitinkamai santykinei oro drėgmei (žr. Pav. 1, 2 ir 3).
Kaip matyti Pav. 1, 2 ir 3, ši reikšmė gyvenamųjų patalpų sienų iš bauroc atveju kinta 4-5% intervale.

Garų laidumo koeficientai (difuzinio pasipriešinimo konstantos) µ

Akytasis betonas AEROC (priklausomai nuo tankio)	4 – 6
Keramzitinis betonas	6
Keraminės ir silikatinės plytos	15
Mineralinė vata	1
Putų polistirolas (EPS) (AS Reideni Plaat)	30-70
Kalkių-cemento-smėlio tinkas	6
Mineralinis dekoratyvinis tinkas Sakret MRP (4 mm)	11,8*
Polimerinis dekoratyvinis tinkas Maxit Serpo (4 mm)	21**
Cemento-polimerinis tinkas Maxit Serpo (6mm)	19,3**
Spalvotas mineralinis tinkas Maxit IP (6mm)	15,2**
Silikatinis tinkas Maxit Sil (6mm)	29,0**
Silikoninis tinkas Maxit Silco (6mm)	41,0**

* Talino technikos universiteto matavimų rezultatai (2008 m. kovas)
** Maxit AS duomenys
NB! Dekoratyvinio tinklo bauroc gaminiams rekomenduojama µ vertė µ ≤ 15

Medžiagos pralaidumo charakterizavimui naudojama difuzinė konstanta µ, rodanti savitojo oro ir medžiagos pralaidumo garams santykį. Mineralinės vatos atveju šis rodmuo yra mažiausias (µ=1) – toks kaip ir oro. Šie rodmenys yra dideli, kai medžiaga yra tanki, kaip pvz. stiklas (µ ≈ ∞). Šilumos izoliacijos medžiagų atveju, mineralinės vartos ir putų polistirolo rodikliai skiriasi iki 70 kartų! Kalkių-cemento-smėlio tinko µ toks pats kaip keramzitinio betono ir yra artimas akytojo betono bauroc rodikliams.
Daugeliu atveju polimerinio tinko gamintojai savo atitikties sertifikatuose nepateikia atskirų išorinio tinko sluoksnių ar tinko su dažais µ verčių. Jei projektuotojas ar statytojas reikalauja, išorinės apdailos medžiagų gamintojas privalo pateikti µ vertes arba Sd= µ x d vertes, kur d – tinko storis metrais. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai išorinė apdaila atliekama ant akyto betono arba mineralinės vatos, kad išorinės apdailos sluoksnis „kvėpuotų“, t.y. kad vandens garai ir oras galėtų judėti per apdailos sluoksnį iš vidaus į išorę.

Kondensato susidarymo išorinėse sienose pavojus

Populiari klaidinga nuomonė apie viensluoksnių sienų, įskaitant bauroc ECOTERM+, drėgmingumą, esant šaltam orui. Kaip to priežastis įvardijamas kondensato susidarymo pavojus.
Esant šaltam orui, taškas, kuriame temperatūra yra 0, yra sienos viduje, t.y. išorinės sienos dalies temperatūra yra neigiama. Iš to galima daryti išvadą, kad vandens garai, esantys sienų medžiagos porose toje pusėje, kur temperatūra yra neigiama, kondensuojasi ir sušąla.
Tai, kad sienos dalis yra neigiamos temperatūros, nereiškia, kad šioje sienos dalyje susidaro kondensatas. Pagal statybinės fizikos dėsnius vandens garai kondensuojasi tuomet, kai ore viršijama nustatyta drėgmės riba, t.y. prisotintų vandens garų kiekis ore. Kuo aukštesnė oro temperatūra, tuo daugiau vandens garų jis gali išlaikyti ir tuo mažesnė yra kondensato susidarymo galimybė.
Sumažėjus temperatūrai, vandens garų kiekis ore, kuriam esant susidaro kondensatas, sumažėja. Tas pats įvyksta ir tokiu atveju, jei temperatūra yra neigiama – kondensatas nesusidaro tuo atveju, jeigu vandens garų kiekis medžiagos porose neviršija prisotintų vandens garų kiekio ore.
Kaip matyti žemiau pateiktame grafike (Pav. 8), vandens garai nesikondensuoja, ir esant neigiamai temperatūrai, kol vandens garų kiekis ore neviršija grafike nurodytos vertės.

Pav. 8 Prisotintų vandens garų kiekis ore g/m3 priklausomai nuo temperatūros

Pav. 9 Temperatūros ir drėgmės pasiskirstymas sienose iš bauroc ECOTERM+ 375 m blokelių su išorine apdaila Sakret MRP

Temperatūros pasiskirstymas Drėgmės pasiskirstymas Santykinė drėgmė

—Prisotinto oro drėgmė sienoje; —Faktiška oro drėgmė sienoje

Išorinė temperatūra Tv = -21°C; vidinė temperatūra Ts = +22°C

Santykinė oro drėgmė:
Rh = 85%
Rh = 25%

bauroc ECOTERM+ 375 Sakret MRP išorinės apdailos μ=11,8

Vandens garų kiekį sienų medžiagos porose galima apskaičiuoti, žinant medžiagos ir apdailos sluoksnių charakteristikas bei išorines ir vidines sienos sąlygas. Yra įvairios skaičiavimų metodikos, įskaitant metodiką, pateiktą standarte LST EN ISO 13788:2002. Tame pačiame standarte pasitelkiama skaičiavimų programa DOF Therm 2.2, kuria naudojantis, analizavome 375 mm bauroc ECOTERM+ ir kitų sienų sprendimus.
Skaičiavimai rodo (Pav. 9), kad drėgmės kondensacijos sienoje pavojaus nėra tol, kol esamas drėgmės kiekis medžiagos porose yra mažesnis nei prisotinto oro drėgmė. Todėl 375 mm sienai bauroc ECOTERM+ su tinko apdaila, kurios rodiklis µ ≤ 15, nekyla kondensato susidarymo pavojus, jeigu oras labai šaltas, kai išorinė temperatūra yra žemesnė nei –20°C.
Čia išskirtinį dėmesį reikėtų atkreipti ir į išorinės apdailos (tinko) garų pralaidumą. Minėtame pavyzdyje buvo naudojamas polimerinis-mineralinis tinkas Sakret MRP, kurio garų pralaidumo rodikliai, remiantis Talino technikos universiteto atliktais bandymais, yra geri (µ=11,8). Jei naudojamas polimerinis tinkas, kurio rodikliai prastesni, ant kontaktinio paviršiaus tarp išorinės apdailos ir akytojo betono gali kondensuotis drėgmė. Pavyzdžiui (Pav. 10), esant tokioms pačioms išorinėms ir vidinėms sąlygoms, tačiau naudojant išorinę apdailą Maxit Serpo, kurios µ= 21 pagal gamintojo duomenis, iškyla pavojus, kad ant kontaktinio paviršiaus tarp išorinės apdailos ir bauroc blokelių susidarys kondensatas.

Pav. 10 Temperatūros ir drėgmės pasiskirstymas sienose iš 375 mm AEROC EcoTerm blokelių su išorine apdaila Maxit Serpo

Temperatūros pasiskirstymas Drėgmės pasiskirstymas Santykinė drėgmė

—Prisotinto oro drėgmė sienoje; —Faktiška oro drėgmė sienoje

Išorinė temperatūra Tv = -21°C; vidinė temperatūra Ts = +22°C

Santykinė oro drėgmė:
Rh = 85%
Rh = 25%

bauroc ECOTERM+ 375 Sakret MRP išorinės apdailos μ=21,0

Atsižvelgiant į tai, bauroc rekomenduoja išorinei blokelių ar mineralinės vatos apdailai naudoti dekoratyvinį tinką, kurio difuzinio pasipriešinimo koeficientas µ ≤ 15.

Priešingu atveju šaltomis žiemomis sienoje gali susidaryti kondensatas ir jis gali sušalti ant kontaktinio paviršiaus tarp išorinio tinko ir bauroc blokelių. Tai, savo ruožtu, dėl to gali susidaryti trūkiai ar kiti fasado pažeidimai.

Į ką reikėtų atsižvelgti, papildomam apšiltinimui renkantis putų polistirolą?

AS Reideni Plaat nurodo, kad putų polistirolo difuzinio pasipriešinimo konstanta μ = 30 – 70.

Pav. 14 Putų polistirolo tinkamumas papildomam apšiltinimui

Tinka papildomam apšiltinimui

Stiklo blokeliai μ = ∞ Gelžbetonis, betono blokeliai μ = 100

Netinka papildomam apšiltinimui

Medis μ = 40, akytas betonas μ = 4 – 6, keramzito betonas μ = 6, silikatinės plytos μ = 15, keraminės plytos μ = 15

Kaip matyti Pav. 14, putų polistirolo μ mažesnė nei stiklo blokelių, gelžbetonio ar betono blokelių. Todėl putų polistirolį galima laikyti tinkamu minėtų medžiagų apšiltinimui.

Medžio ir ypač dujų ar keramzito betono bei silikatinių ir keraminių plytų apšiltinimui putų polistirolas netinkamas, kadangi putų polistirolo μ vertė kelis kartus didesnė nei apšiltinimo medžiagų μ. Tai trukdo džiūti sienoms ir padidina kondensato ir pelėsių susidarymo sienose pavojų.
Putų polistirolo gamintojai šios medžiagos atsparumą ugniai įvardija kaip „sunkiai užsidegantis“.
Praktiškai Pabaltijyje pasitaiko atvejų, kai fasadas lengvai užsidega. Prie to taip pat prisideda neteisinga putų polistirolo naudojimo technologija, ką, savo ruožtu, sąlygoja apšiltinamos sienos nelygumai. Įprastai nelygumai išlyginami skiediniu (šilumos izoliacijos klijavimo mišiniu), kuris buvo dengiamas ne ant viso sienos paviršiaus, o tik tam tikrose vietose. Dėl to gali susidaryti oro tarpas tarp putų polistirolo ir sienos, dėl ko putų polistirolas lengviau dega, be to eksploatuojant tokį pastatą, neišvengiamas esminis nekontroliuojamas šilumos nutekėjimas per tą oro tarpą.

Mokyklos pastato Merivalja Estijoje fasadas po gaisro

Ar papildomas apšiltinimas padės išvengti kondensato susidarymo?

Iki šiol gana paplitusi išorinių sienų konstrukcija Lietuvoje yra sienos iš įvairių 240-250 mm storio statybinių blokelių su 100 mm papildomu apšiltinimu iš putų polistirolo ar mineralinės vatos, kadangi taip užtikrinamas minimalus sienos šilumos laidumas ≤0,3 W/m²K.
Papildomu sienos apšiltinimu užtikrinama, kad taškas, kuriame temperatūra yra 0°С, būtų ne blokeliuose, o šilumos izoliacijoje. Tačiau tai negarantuoja, kad nesusidarys kondensatas. Jei žiema yra šalta, kondensatas gali susidaryti ir apšiltintose sienose. Todėl neteisingai pasirinktos šilumos izoliacijos ir apdailos medžiagos ne pagerina, o pablogina sienos šilumos izoliacijos savybes. Labai daug kas priklauso nuo įvairių sienos sluoksnių garų varžos charakteristikų, kurias atspindi rodiklis Sd=μ x d, kur μ – tai medžiagos difuzinio pasipriešinimo konstanta, o d – sluoksnio storis metrais.
Egzistuoja taisyklė, kad sluoksnių, esančių iš šaltosios pusės, garų varža Sd turi būti mažesnė už sluoksnių, esančių iš šiltosios pusės, garų varžą Sd.
Pirmiau aprašytos sienų konstrukcijos atveju apšiltinimas iš putų polistirolo yra šaltojoje pusėje, o apdaila iš keramzitinio betono – šiltojoje, t.y. situacija yra priešinga taisyklei.
Situacija gali nepasikeisti, netgi jei kaip papildomas apšiltinimas naudojama mineralinė vata, jeigu dekoratyvinio tinko μ>15.
Pirmiau pateiktus teiginius taip pat patvirtina Talino aukštosios technikos mokyklos atlikti tyrimai ir jų rezultatai (žr. Pav. 11)

Pav. 11 Kondensacijos ir apledėjimo sritys ant išorinių sienų

Šaltinis: Talino aukštosios technikos mokyklos Nr. 8 darbai, 2005 m.

Talino aukštojoje technikos mokykloje buvo atlikti šie bandymai (autoriai: Е. Jogioja, R. Reinpuu, J. Mironova). Iš keramzitinio betono blokelių ( = 650 kg/m3) buvo pastatytos 2 skirtingos sienos, kurios buvo apšiltintos putų polistirolu ir kieta mineraline vata su 4 mm storio polimerinio tinko apdaila. Iš vidinės pusės sienos buvo padengtos tinku (Pav. 11).

Bandymai buvo atliekami Taline žiemą, kai temperatūra kelias dienas buvo –23 °С. Tokia žema temperatūra būna nekiekvieną žiemą, tačiau pagal Estijos klimato žinyną ET – 2 0103 – 032 5 šalčiausių dienų vidutinė temperatūra Taline buvo –21 °С. Atliekant minėtą bandymą, būtent taip ir buvo. Reikėtų paminėti, kad žiema iš 2009 į 2010 m. Lietuvoje buvo gana šalta, kaip ir Estijoje, todėl galima daryti išvadą, kad žiemą sąlygos Lietuvoje ir Estijoje panašios. Nors įprastai manoma, kad Lietuvos klimatas yra švelnesnis.
Bandymų rezultatai parodė, kad jeigu sienos apšiltintos putų polistirolu, kondensatas (vanduo) susidaro ant kontaktinio paviršiaus tarp putų polistirolo ir blokelių. Sienoje, kuri buvo apšiltinta kieta mineraline vata, apledėjo mineralinė vata, kadangi išorinės apdailos (išorinio tinko) garų laidumas buvo prastas ir drėgmė rinkosi už tinko sluoksnio, mineralinės vatos viduje.
Ar galima prognozuoti šiuos neigiamus rezultatus, pasitelkiant skaičiavimus? bauroc skaičiavimams atlikti naudojo programą DOF Therm 2.2 ir gavo šiuos rezultatus (Pav. 12 ir 13).

Pav. 12 Temperatūros ir drėgmės pasiskirstymas mineraline vata apšiltintoje išorinėje sienoje iš keramzitinių blokelių

Temperatūros pasiskirstymas Drėgmės pasiskirstymas Santykinė drėgmė

—Prisotinto oro drėgmė sienoje; —Faktiška oro drėgmė sienoje

Išorinė temperatūra Tv = -23°C; vidinė temperatūra Ts = +22°C

Santykinė oro drėgmė:
Rh = 85%
Rh = 25%

Fibo 3 200 + Isover OL-P 100 + išorinė apdaila Maxit Serpo μ=21.0

Mineralinės vatos ir putų polistirolo šilumos izoliacijos savybės praktiškai vienodos. Tačiau šių medžiagų garų laidumas, kurį atspindi difuzinio pasipriešinimo konstanta μ, gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, mineralinės vatos μ=1, putų polistirolo μ= 30 – 70, o keramzitinio betono μ=6. Tai reiškia, kad apšiltinimas mineraline vata, priešingai nei putų polistirolu, netrukdo judėti vandens garams ir, statyboms pasibaigus, netrukdo sienoms išdžiūti iš vidaus į išorę.

Tačiau jeigu sienos apšiltintos mineraline vata, labai svarbus apdailos tinko pasirinkimas. Nepageidautina, kad išorinio tinko μ vertė viršytų sienų blokelių μ vertę daugiau kaip 2,5 – 3 kartus. Priešingu atveju, esant šaltam orui, ant kontaktinio paviršiaus tarp išorinio tinko ir šilumos izoliacijos gali susidaryti kondensatas. Tai taip pat patvirtinama skaičiavimais, atliktais naudojantis DOF Therm 2.2 programa. Kaip matyti paveikslėlyje (Pav. 12), kondensatas susidaro ant kontaktinio paviršiaus tarp išorinio tinko ir mineralinės vatos. Plonam tinkui Maxit Serpo (4 mm) skaičiavimuose naudojama difuzinio pasipriešinimo vandens garams μ = 21,0.
Kaip pavyzdį toliau pateikiame esamus paskaičiavimus 200 mm storio sienoms iš keramzitinių blokelių, kurios apšiltintos 100 mm putų polistirolo sluoksniu (EPS) (Pav. 13). Kaip matyti, pagal skaičiavimus apšiltinimo sluoksnio viduje vyksta kondensacija, kas buvo patvirtinta Talino aukštosios technikos mokyklos atliktais bandymais.

Рav. 13 Drėgmės ir temperatūros pasiskirstymas išorinėje sienoje iš keramzitinių blokelių, apšiltintoje putų polistirolu

Temperatūros pasiskirstymas Drėgmės pasiskirstymas Santykinė drėgmė

—Prisotinto oro drėgmė sienoje; —Faktiška oro drėgmė sienoje

Išorinė temperatūra Tv = -23°C; vidinė temperatūra Ts = +22°C

Santykinė oro drėgmė:
Rh = 85%
Rh = 25%

Fibo 3 200 + EPS 100 mm + išorinė apdaila Maxit Serpo μ=21

Išvados

Programa DOF Therm 2.2 suteikia galimybę pakankamai tiksliai prognozuoti kondensato susidarymą išorinėje sienoje.
Lietuvoje populiariose sienose iš keramzitinio betono, keraminių arba silikatinių blokelių (200 mm blokelis + 100 mm papildomas apšiltinimas iš putų polistirolo arba mineralinės vatos) šaltomis žiemomis gali susidaryti kondensatas, kuris pablogina sienų šilumos izoliacijos savybes ir skatina susidaryti pelėsius ant jų vidinio paviršiaus.
Skaičiavimai rodo, kad jeigu putų polistirolas naudojamas kaip šilumos izoliacija, siekiant užkirsti kelią kondensato susidarymui, reikėtų padidinti sienų blokelių storį, nepriklausomai nuo to, kokio tipo blokeliai naudojami – keramzitinio betono, keraminiai, silikatiniai ar blokeliai iš akyto betono. Skaičiavimai rodo, kad padidinus putų polistirolo sluoksnio storį, nepašalinamas kondensato susidarymo pavojus.
Jeigu kaip šilumos izoliacijos medžiaga naudojama mineralinė vata, išorinei apdailai rekomenduojama naudoti dekoratyvinį tinką, kurio μ ≤ 15.

Ar galima leisti sienoje susidaryti kondensatui?

Įprastai, kondensato susidarymas neleidžiamas medinėse išorinėse sienose.
Kitoms konstrukcijoms taikomi reikalavimai, pagal kuriuos per žiemą susidaręs kondensatas per vasarą turi išdžiūti. Be to, turi būti garantija, kad džiūstanti drėgmė nepažeis sienų konstrukcijos arba vidaus apdailos, t.y. nesusidarys pelėsiai.
Yra sukurti skaičiavimų metodai, kuriuos taikant, galima apskaičiuoti tiek susidarančio kondensato kiekį, tiek jo džiūvimo laiką. Iš vienos pusės tam reikia specialaus pasirengimo, iš kitos pusės, nei vienas iš taikomų metodų nesudaro galimybių tiksliai modeliuoti sienoje susidarančią situaciją. Todėl negalima tvirtinti, kad realioje konstrukcijoje viskas vyksta taip, kaip parodė skaičiavimai.
Kaip matyti iš pirmiau pateiktų duomenų, apšiltintose sienose iš akytojo, keramzito betono, keraminių ar silikatinių plytų susidarantis kondensatas negali garuoti iš vidaus į išorę, jeigu tam užkerta kelią šilumos izoliacija (putų polistirolas) arba bloga išorinio tinko garų pralaida. Po to, sienoje susidariusi drėgmė gali judėti tik sienos viduje ir dėl to iškyla tiek pelėsių susidarymo, tiek vidaus apdailos pažeidimo pavojus, pavyzdžiui, išsisluoksniuoja dažai. Intensyvus patalpų vėdinimas gali šiek tiek padėti to išvengti, tačiau, kaip parodė praktika, tai ne visuomet duoda teigiamus rezultatus. Todėl kondensato susidarymas išorinėse sienose nepageidaujamas.
Diskutuojama dėl to, kokioje išorinėje temperatūroje reikia atlikti kondensato susidarymo skaičiavimus. Dalis specialistų mano, kad Estijos sąlygomis nominali išorinė temperatūra gali būti – 10°C arba – 15 °C. Lietuvoje duomenys imami iš RSN 156-94. Atlikti bauroc skaičiavimai rodo, kad esant tokiai temperatūrai, t.y. jeigu žiemos yra santykinai šiltos, pirmiau minėtose viensluoksnėse bauroc ECOTERM+ sienose arba išorinių sienų iš keramzito betono, keramikos, silikato ir akyto betono apšiltintose konstrukcijose kondensatas nesusidaro. Tačiau, kaip rodo Talino aukštosios technikos mokyklos atlikti bandymai, ir pagal Estijos klimato žinyną gali užklupti žiemos, kurių laikotarpiu 5 šalčiausių dienų vidutinė temperatūra bus žemesnė, pavyzdžiui, Taline -21°C. Esant tokiai temperatūrai, sienose gali susidaryti kondensatas, netgi kai siena išdžiovinama ir jos drėgmė stabili. Atsižvelgdami į tai, rekomenduojame kontroliuoti kondensato susidarymo išorinėse sienose galimybę, esant 5 šalčiausio mėnesio dienų vidutinei temperatūrai. Jeigu remiantis kontrolinių skaičiavimų duomenimis, kondensatas sienose nesusidaro, galima garantuoti, kad net jei žiemos bus šaltos, ant sienų nesusidarys pelėsis.

Kas yra „kvėpuojanti“ išorinė siena arba papildomas apšiltinimas?

Terminas „kvėpavimas“ statybinės fizikos srityje neapibrėžtas. Todėl visuomet būtina patikslinti, ką reiškia „kvėpavimas“.
Jeigu „kvėpavimas“ reiškia oro ir vandens garų judėjimą per išorinės sienos konstrukciją, tai gali vykti dviem būdais:

konvekciniu, pavyzdžiui, oras juda per plyšius sienose;
difuziniu, t.y. vandens garų molekulės juda per sienų medžiagas.

Statybinėje fizikoje, atliekant patalpos ventiliacijos skaičiavimus, į oro kiekį, kuris eina per sieną tiek konvekciniu, tiek difuziniu būdu, neatsižvelgiama, kadangi jis yra nedidelis ir neužtikrina reikiamos oro apykaitos patalpoje.

Todėl patalpų ventiliacija per sieną nevyksta.

Jeigu daroma prielaida, kad „sienos kvėpavimas“ reiškia oro ir vandens garų difuzinį judėjimą per sieną, tuomet tai yra tik korektiškas išsireiškimas, kurį galima naudoti, atsižvelgiant į sienos konstrukciją, tačiau ne į šilumos izoliacijos medžiagą.

Šilumos izoliacijos medžiaga atskirai nėra „kvėpuojanti“ arba „nekvėpuojanti“. Viskas priklauso nuo to, kokios medžiagos apšiltinimui ji naudojama.
Oro ir vandens garų difuzinis judėjimas per sieną yra gana teigiama medžiagos arba sienos konstrukcijos savybė, kadangi:

sienoje kaupiasi patalpose esantis vandens garų ir СО2, kurie juda iš patalpos į lauką, t.y. nuo didesnės koncentracijos mažesnės koncentracijos link, perteklius;
tuo pačiu deguonis, kuris naudojamas kvėpavimui, juda iš išorės į vidų.

Kuo mažesnė difuzinio pasipriešinimo konstanta μ, tuo geriau vyksta pirmiau minėti procesai.

Tai yra pagrindinis skirtumas tarp tokių sienų medžiagų kaip akytas betonas ir medis iš vienos pusės, ir įprastas gelžbetonis ar stiklas – iš kitos.

Viensluoksnės sienos iš akyto betono bauroc, analogiškai medinėms, užtikrina difuzinį oro ir vandens garų judėjimą per sieną ir tuo pačiu padeda patalpoje sukurti gerą mikroklimatą.